- siurbikas
- siurbìkas, -ė smob. (2) K, Š, BŽ533, NdŽ, DŽ1
1. kas siurbia, traukia (ppr. kraują): Kartu su gyvuliais keliauja visa gauja sparvų ir kitų kraują siurbiančių musių, o šiuos siurbikus mielai gaudo ir ryja leliai T.Ivan. Ir kam tos siurbìkės erkės būt atsiradę? Sb.
2. menk. kas girtauja, geria: Šnapso siurbikai nebegalės po žydo stalu nakvoti TS1897,9.
3. prk. kas išnaudoja kitą, minta iš kito darbo: Siurbia Lietuvą iš visų pusių, o lietuviai tyčia prasitraukia, idant visokie siurbikai daugiaus pripustų V.Kudir. O nublanks veidai plėšikų, veidmainių, tylių siurbikų srš.
◊ kraũjo (prãkaito) siurbìkas didelis išnaudotojas: Tai biednų karas su piktadėjais, siurbikais prakaito ir kraujo mūsų! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.